Autonozodai (teorinė dalis)

26 Jan 2011 Simonas

Pirmiausiai, kodėl autonozodai?

  • Gana paprasta gamyba, nesunku pasigaminti namų sąlygomis ar kelionėje
  • Šiek tiek įgudus autonozodą galima pasigaminti per maždaug 10 min.
  • Paprastas skyrimas ir dozavimas
  • Labai saugūs
  • Praktiškai visais atvejais – stabilus teigiamas rezultatas, tiesa, priklausomai nuo to, iš ko autonozodą gaminsit.
  • Visuomet lengvai prieinama alternatyva homeopatiniams preparatams bei įprastiems nozodams.

Na, bet pradžiai – šiek tiek bendros informacijos apie nozodus. Jais homeopatijoje vadinami preparatai, pagaminti iš

1) ligos sukėlėjų (grybelių, virusų, bakterijų kultūrų, parazitų ir kt.). 2) ligos produktų: a) pažeistų audinių (pvz., skydliaukės mazgų ir kt.), b) patologinių išskyrų (snargliai, skrepliai ir kt.), c) konkrementų (inkstų akmenys ir kt.). Gal tai ne visai teisinga, bet prie nozodų priskirčiau ir įvairius ligas sukeliančius veiksnius: toksinus, alergenus ir pan. (skliausteliuose – keli iš daugelio pavyzdžių):

  • Ekologiniai toksinai: sunkieji metalai, pesticidai, buitinėje chemijoje naudojamos medžiagos
  • Maisto priedai (visi „E”)
  • Alergenai (namų dulkės, žiedadulkės, kiaušinio trynys ir kt.)
  • Tabakas, alkoholiniai gėrimai, narkotinės medžiagos
  • Odontologijoje naudojamos medžiagos (Articainum muriaticum D6, Compositi D12, Glasionomere cement D6)
  • Vakcinos ir jų sudėtinės dalys (Poliomyelitis 200C)
  • Anesteziologijoje, chemoterapijoje naudojami preparatai
  • Antibiotikai (Penicillinum D30)
  • Spindulinės terapijos poveikis (X-ray 30C)

Žinoma, nozodai, kaip ir įprasti homeopatiniai preparatai, gaminami potencijuojant pradinę medžiagą: serijinių praskiedimų ir sukratymų pasėkoje veikliosios medžiagos koncentracija tampa be galo maža. Taigi, toks preparatas visiškai saugus toksikologine prasme. Kita vertus, gaunamas informacinis preparatas, pakankamai stipriai įtakojantis organizmo savireguliacijos funkcijas. Būtent todėl, nozodai – efektyvūs, tačiau „sunkūs“ preparatai. Vartojant nozodą, organizmas gauna informaciją apie problemą ir ima su ja dirbti. O pašalinti tam tikrą toksiną ar kovoti su konkrečiu ligos sukėlėju reikalingi atitinkami rezervai. Be to, iš depo (susikaupimo vietų) šalinami toksinai pirmiausiai patenka į kraują ir limfą: turi būti užtikrinta nepriekaištinga šalinimo organų veikla, kitaip gausime stiprius paūmėjimus, kas ne visuomet pageidautina. Todėl beveik privaloma nozodų terapijos sąlyga – vadinamųjų drenažinių preparatų skyrimas, taip padedant detoksikacijai, sumažinant apkrovimą. Beje, nozodų terapija – viena iš izopatijos (kai skiriamas ne panašus, o tapatus vaistas) krypčių. Nozodai klasikinėje homeopatijoje vartojami palyginti retai. To priežastis – trūksta jų išsamių aprašymų (patogenezių), dažnai sunku nustatyti sukėlėją arba intoksikacijos priežastį. Be to, klasikinių homeopatų įsitikinimai trukdo skirti kelis preparatus vienu metu. Todėl kur kas dažniau nozodus skiria homeopatai, savo darbe naudojantys įvairias testavimo metodikas (taikomąją kineziologiją, Folio metodą, Vega testą). Visgi, remdamasis savo praktika, galiu patikinti, kad kur kas saugiau, o neretai ir efektyviau dirbti su autonozodais, t.y. preparatais, pagaminti iš to Jūsų pačių audinių. Tai ypač aktualu gydantis patiems namuose. Tikslas išlieka toks pat, kaip ir homeopatijoje – pateikti organizmui informaciją apie problemą, inicijuoti savigydos reakcijas. Parinkti panašų homeopatinį preparatą neretai sudėtinga net ir specialius mokslus baigusiam homeopatui. Nozodų skyrimui reikalingas tam tikros gilesnės medicininės žinios, atitinkami drenažiniai preparatai, be to, nemaža tikimybė, kad reikiamo nozodo savo arsenale neturės netgi specializuota homeopatinė vaistinė, jau nekalbant apie arčiausiai namų esančią. Tačiau galite pasinaudoti tuo, kas jau yra jumyse: ir toksinai, ir ligų sukėlėjai, ir į juos nukreiptos atitinkamos organizmo reakcijos. Štai jums ir medžiaga preparato gamybai. Tai gali būti:

  • Kraujas – pats universaliausias autonozodas, tinkantis praktiškai visais atvejais, jei nėra tinkamesnio pasirinkimo. Ūmi intoksikacija, ūmios infekcijos, ūmios alerginės reakcijos, traumos, įkandimai, nušalimai, perkaitimas, darbingumui pakelti, reabilitacija po ekstremalių būklių, kaip pagalbinė priemonė gydant lėtines ligas (ypač susijusias su širdies, kepenų, tulžies pūslės, plaučių veikla, limfa).
  • Šlapimas – inkstų ir šlapimo takų infekcijos bei akmenligė, sąnarių, raumenų, blužnies, odos problemos, kai kurie hormoniniai sutrikimai (ypač – lytiniai hormonai), visos urogenitalinės problemos.
  • Nosies išskyros – peršalimo ligos, sloga, sinusitai, skydliaukės problemos, bendra intoksikacija.
  • Seilės – burnos ertmės, seilių liaukų, skrandžio, žarnyno, kasos problemos
  • Ašaros – ūmūs psichikos sutrikimai, akies junginės uždegimai (konjunktyvitai), sloga
  • Menstruacinis kraujas – įvairios ginekologinės problemos, skausmingos mėnesinės, ciklo sutrikimai. Kitos mėnesinės gali būti gausesnės, gali kiek išsiderint ciklas, bet tai, kaip taisyklė, susitvarkys kitą mėnesį.
  • Sperma – lytinio pajėgumo, spermos kokybės pagerinimui, vyriškų lytinių organų ligos.
  • Išmatos – žarnyno problemos (disbakteriozės, vidurių užkietėjimai ar viduriavimai), odos problemos, stomatitai, periodontitai, dalis kepenų problemų.
  • Jaunatviniai spuogai – labai gerai, jei turinys išspaudžiamas su krauju.
  • Pūliai ir įv. išskyros – ten bus atitinkamų biologiškai aktyvių medžiagų, sukėlėjų, kt., iš jų ir gaminsime autonozodą.
  • Motinos pienas – laktacijos sutrikimai maitinant krūtimi.

Taigi, pagrindinė užduotis – pasirinkti „žaliavą“, iš ko gaminsim autonozodą. Jei tai šlapimo pūslės uždegimas – pasirinkimas kaip ir aiškus. Tačiau bus atvejų, kai reikės tam tikro išmanymo, supratimo, kas, kokios struktūros dalyvauja ligos procese, kas geriau atspindi problemą. Arba tiesiog intuicijos, kuri, beje, irgi ateina tik su praktika…

Parašykite komentarą