Dabartinė homeopatija informacinės medicinos kontekste

Tai pirmas tokio pobūdžio kursas homeopatijos istorijoje. Pradedantiesiems jis turėtų būti idealus pirmai pažinčiai su homeopatija ir informacine medicina apskritai. Tačiau kartu tai ir master-class seminarų serija patyrusiems homeopatams bei kitiems specialistams, taikantiems homeopatinius ir/ar panašius informacinius preparatus savo praktikoje (su testavimo metodikomis ar be jų).

Norint prisiliest prie Dabartinės Homeopatijos reikia patirti. Vienas vertus ji itin paprasta ir pragmatiška. Ji pernelyg paprasta, gyva ir gaivališka, kad tą nupasakot žodžiais. Kursas bus apie patyrimą. Bet kai ką galima pabandyt įvardint. Išeis daug detalių, tačiau daug svarbiau pamatyt jų Visumą… 

  • Tarpdisciplininės studijos. Homeopatija pilnai atsiskleidžia tik kur kas platesniame informacinės medicinos kontekste. Tai pats efektyviausias, paprasčiausias, o kartu ir giliausias kelias norintiems prisiliest prie esmės. Lyginant homeopatiją su kitomis jai giminingomis kryptimis, lyginant ganėtinai skirtingus preparatus bei požiūrius visiškai kitaip nei įprasta ima dėliotis akcentai. Išryškėja aiškūs, bendri, lengvai suprantami, universalūs principai, kurie iki šiol kažkaip buvo pražiūrėti.
  • Tyrinėsim informacinės medicinos kryptis, naudojančias preparatus. Tai –  spagyrika, klasikinė ir kompleksinė homeopatija, Šiuslerio druskos, izopatija antroposofinė medicina, gemoterapija, litoterapija, Bacho žiedų terapija ir modernios žiedų esencijos, kristalų esencijos ir mineralų terapija, spalvotoji Aura Soma, įvairios biorezonansinės medicinos rūšys ir preparatai, PC rezonansai, sisteminiai dvasiniai adaptantai ir kiti įvairūs šiuolaikiniai priėjimai bei informaciniai preparatai. 
  • Nuo šiol tos, atrodytų, skirtingos kryptys tampa viena darnia šeima, viena nedaloma visuma. Praktikuotojui tai duoda ne tik kur kas platesnį preparatų arsenalą, bet tuo pačiu platesnį matymą ir suvokimą, taip pat daug lengvesnį ir greitesnį mokymosi procesą – ypač savo jautrumo lavinimo srityje. Kurso metu su visais šiais išvardintais preparatais susipažinsim tiek iš teorinės, tiek iš praktinės pusės. 
  • Šie preparatai taps mūsų vedliais ir mokytojais mūsų kelionėje, t.y. mes remsimės ne teorijomis, tačiau patirtimi ir praktika gaminant, išbandant ir skiriant informacinius preparatus. (Dabartinėje homeopatijoje mes atmetam visas idėjas, kurių neišeina patikrinti praktiškai, t.y. patirti.)
  • Per preparatus tyrinėsim Žmogų. Kiekviena preparatų grupė skirta darbui su tam tikrais lygmenis ir aspektais. Pvz., vadinamosios Bacho žiedų esencijos skirtos daugiausiai emocijų lygmeniui – tai jos atspindi idealiai, kur kas subtiliau ir minkščiau nei klasikiniai homeopatiniai preparatai. 
  • Per preparatus pradėsim atverti savo jautrumą ir pojūčių pasaulį. Nuo pat pradžios homeopatijoje preparatai išbandomi sveikų savanorių. Tai pats žmogiškiausias santykis su preparatais. Tam tikra prasme mūsų preparatai nusakomi pojūčiais. Kiekvienai informacinių preparatų grupei būdingi tam tikri pojūčiai. Mes gi mokysimės juos patirti ir atpažinti. 
  • Per preparatų įvairovę pažvelgsim ir į ligų priežastis. Įvairūs preparatai leis labai įvairiais kampais prieiti prie ligų priežasčių ir netgi, kas iki šiol nebuvo būdinga homeopatijai – prie Sveikatos. Labai svarbus aspektas Dabartinėje Homeopatijoje yra tai, kad diagnostika ir gydymas (t.y. preparatų skyrimas) čia nėra skirtingi etapai. Preparatai mums atlieka abi funkcijas vienu metu. Na, šį aspektą gal testuotojai labiau panaudoja.
  • Informacija neveikia pati iš savęs. Kulinarinės knygos negamina valgių.  Tekstas, kurį skaitot – irgi “neveikia”. Jis neužregistruoja Jūsų į kursą, nėra skirtas Jūsų požiūriui pakeisti ar juo labiau padaryti iš Jūsų homeopatą. Jis nieko pats nedaro. Bet suteikia galimybę veikti Jums patiems, jei tik informacija Jums pasirodo svarbi. Lygiai taip pat “neveikia” knygos, muzika, filmai, spalvos, akmenys ir daugybė kitų panašių dalykų. Labai smagu šiame informacijos amžiuje priminti, kad lygiai taip pat ir visas interneto turinys, visos kada nors Jūsų gautos žinutės ar laiškai – “neveikia”. Visais šiais atvejais tai tik mes patys reaguojam į sau aktualią informaciją. O kad būtų aktualu – mes kažką panašaus jau turim turėt viduje. Paprastai tariant, ta informacija turi būti apie mus. Tada svarbu. Ir visas mūsų kursas bus apie tyrinėjimą šito aktualumo ir reagavimo. Ten savi dėsningumai – labai įdomūs, atskleidžiantys ir paaiškinantys daugybę dalykų apie mus pačius. 
  • Atrodytų, žodžių žaismas, tačiau neveikimas tampa raktu į daugybę iki šiol neišspręstų problemų tiek homeopatijoje, tiek jai giminingose srityse. Daugelis praktikuotojų, įskaitant homeopatus tikisi vieną dieną atrasti mechanizmą, įrodantį jų metodo veikimą. Paradoksalu, tačiau panašu, kad visi  atsakymai, pasirodo – neveikime… 
  • Homeopatijoje tai reiškia akcentą nebe į preparatus, kaip anksčiau, o į reaguojantį. Iki šiol tyrimo objektas buvo preparatai. Dabar pagrindinis tyrimo objektas – praktikuotojas, patiriantis, jaučiantis preparatus. T.y. mes patys. Pacientas – irgi, tačiau po mūsų. Pirmiausiai su preparatais susipažįstam patys. Kaipgi kitaip juos paskui atpažinsim pacientuose?  Negerai, kai aklas veda aklą… 
  • Panašumas homeopatijoje yra būtent apie aktualumą. Mes dar ir kaip reaguojam į svarbią informaciją. Tačiau yra sąlyga – tai turi būti svarbu dabar. Ne vakar ar rytoj, o būtent dabar. “Panašumas” – gražus, kiek poetiškas terminas, bet šiek tiek netikslus, nes jame neakcentuojamas dabar
  • Homeopatinių preparatų skyrimas yra būtent apie atpažinimą to, kas aktualu organizmui dabar. Ūmiais atvejais dabar momento aktualumas ir panašumas, kaip taisyklė, sutampa – ir čia homeopatai nuo pat pradžių neturėjo jokių problemų. Bet lėtiniais atvejais – tai jau visiškai skirtingi dalykai – simptomiškai panašus preparatas gali būti visiškai neaktualus organizmui kaip Sistemai. Arba duoti tik laikiną rezultatą. 
  • Lėtinių ligų atvejais  simptomai paprastai yra nesvarbūs, o svarbu tai, į ką jie rodo – pavadinkim tai ligos priežastim. Iš čia ir kyla visa lėtinių ligų problematika, kuriai homeopatai iki šiol neturėjo atsakymo. Kaip paskirti preparatą tam, kas paslėpta ir nemanifestuoja?
  • Keista, tačiau dabar šis tekstas Jums yra svarbiausias dalykas pasaulyje. Kitaip dabar neskaitytumėt, o užsiimtumėt svarbesniais dalykais. Ir tokių tuojau atsiras. Tas pats su organizmo reagavimu (arba nereagavimu) į preparatus.  Ir tas aktualumas yra tai, į ką adresuoti mūsų preparatai.  
  • Aukštesnių potencijų homeopatiniai/informaciniai preparatai, tinkamai juos išbandant, nieko nesukelia sveikiems. Nes neturi veikliosios medžiagos. Arba turi tik jos pėdsakus, kelias molekules, kurių aiškiai nepakanka “sukėlimui”. Kaip ir mūsų preparatai, taip pat ir šis tekstas nesukelia noro užsirašyti į homeopatijos kursą. Tekstas – kaip nuoroda į kursą – tik potenciali galimybė Jums patiems savo pačių jėgomis ir resursais realizuoti savo interesą. Kuris jau viduj. O jei to viduje nėra (=nėra panašumo) – tai neįvyks. Tačiau net jei panašumas akivaizdžiai yra – gali nutikti, kad 1) pritrūks resursų (pvz., laiko ar energijos, nes piniginė išraiška čia simboliška) arba, 2) prioritetas atiteks kažkam, kas dabar svarbiau. Ir homeopatija nusikels, pvz., kitiems metams. O kitais metais… Tas dabar viską keičia. Visa diferencijacija tarp keleto panašių preparatų vyksta dabar. Kas svarbiausia šią akimirką – į tą ir ryškiau reaguosim. Labai paprasta. Su visais informaciniais dalykais šitaip – preparatus įskaitant.
  • Homeopatijoje pruvingas visuomet gaunas apie išbandytojus, o ne apie preparatus. Atitinkamai, knyga yra apie skaitytoją, o filmas ar spektaklis – apie jo žiūrovą. Be juos patiriančių šie neegzistuoja kaip atskiros objektyvios realybės.
  • Veikiantys, įprasti preparatai veikia pagal normalius farmakologijoje ištirtus principus. Čia santykinai nesvarbu panašumas ar aktualumas. Jie veikia patys. Pvz., migdomieji per tam tikras biochemines grandis ir receptorius sukelia miegą. Galbūt net prieš mūsų valią. Didelės dozės atitinkamai veikia stipriau. 
  • Informacija – pasyvi, skirtingai nuo veikliųjų medžiagų ar įvairiausių energetinio poveikio apraiškų. Ji neveikia, tačiau į ją reaguojama veikimu. Tuomet organizmas pats iš vidaus ima veikti, naudodamas savo resursus. Jau vien tai radikaliai pakeis mūsų santykį su informaciniais preparatais. Dirbant su informacija aktualumas nepalyginti svarbiau už dozę.
  • Dabartinė Homeopatija vyksta dabar, gyvai, realiu laiku. Tik taip imanoma pilnai patirti Homeopatiją ir Gyvenimą. Dabartinė homeopatija – nuolat čia ir dabar – ji pačiam įvykių sūkury, ji ten, kur veiksmas, dinamika – dar iki tol, kol spėjat apie tai pagalvot. Kad ir kaip stengtumėmės, neįmanoma pagalvot dabar – protas nuolat vėluoja (arba atvirkščiai, laukia, tikisi) – jis neturi techninių galimybių pakliūt į dabar
  • Dabar vyksta grynas patyrimas/suvokimas. Protas/mintys įsijungia jau po to patyrimo, kaip komentaras, nuomonė apie tai, kas nutiko. Taigi, viena vertus Dabartinė Homeopatija vyksta dabar. Kita vertus, tai ne proto erdvė, tai tik grynas patyrimas, ten nėra sąvokų, pavadinimų, ten nepakliūna protas; laiko sąvokos – taip pat ten nėra. Todėl, galima sakyt, kad Dabartinė Homeopatija vyksta ne laike… Žymusis JAV fenomenologas ir mūsų tautietis prof. Algis Mickūnas tai pavadino “Patirti pasaulį iki žmogaus įsikišimo.” Jį keista patirti. Gal net baisu. Bet labai natūralu ir… gražu. 
  • Dabartinė Homeopatija – gaivališka, nekontroliuojama ir neprognozuojama. Nes ji – ne apie preparatus, o apie pacientą, jo reagavimą. Mes tiesiog stebim paciento reagavimą į įvairius preparatus gyvai, realiu laiku. Pacientas – nenuspėjamas. Todėl niekad nežinai, kur atsidursi už kelių sekundžių. Sėdėdamas konsultacijoje su pacientu nežinai į kurį preparatą gausi reakciją, nežinai, kas iškils ir ims manifestuoti dabar. Nežinai, kuria kryptimi tai judės. Gal tai bus organo problema, intoksikacija, emocija at kt. Beje tai gali būti ir senas įvykis/išgyvenimas iš gilios praeities. Tik pastarojo mes neieškosim praeity. Jis pats iškils ir manifestuos dabar. Mes tai patirsim dabar, ne praeity. Dabartinėje Homeopatijoje nėra laiko, praeities taip pat. 
  • Į tas patirtis patenkama per preparatus. Visai kaip homeopatiniuose pruvinguose, nes šiuo atveju mes neieškom preparato konkrečiai problemai spręsti. Mes tik judam per preparatus, ir ties kažkuriuo iškyla, pvz., didžiulė nepaaiškinama baimė. Realiai bet kas gali iškilti, bet tebūnie baimė kaip pavyzdys. Homeopatai matytų tame pruvingą ir darytų išvadą, kad tas preparatas sukelia baimę. Bet mes žinom, kad nesukelia, o tik iškelia, atskleidžia tai, kas paslėpta viduje. Ir mes pabandom suprast iš kur ji ten viduje užsiliko. Kai tai tampa suvokta, tai tarsi išgaruoja. Ir  su tuo ima atgyt kūnas, o gal atsiveria dar giliau esantys klodai, kurie prašosi jau visiškai kitokių preparatų.
  • Kelionė, judėjimas nuo vienos būsenos prie kitos, nuo vieno preparato prie kito – neatskiriama Dabartinės Homeopatijos konsultacijos dalis. Dažniausiai tai juntama kaip peršokimas tarp skirtingų lygmenų (translokacija) – tarkim, ta mūsų minėta baimė gali iškilt iškart kai tik palengvėja, pvz., nugaros skausmas po tinkamai pataikyto preparato. O už baimės, kai ją atpažinsim, (pvz., per atitinkamą Bacho žiedų esenciją) rasim dar kažką. Ir taip realiu laiku keliausim per preparatus (jų greičiausiai prireiks kokių 3-4), kol pojūčiai, manifestacijos sustos, liks tik Visuma. Konsultacija baigta.
  • DIVISIONS Rates and zones are learning tools and helpful in diagnostics. Once the organism is in a dynamic neutral all divisions end. They cannot be found. Sometimes this is a bit of a surprise. – James Jealous, DO
  • Pruvingų esmė pirmiausiai yra savęs pažinimas. Mūsų atvejų – per preparatus. Knygų mylėtojų – per knygas. Kažkam – per filmus. Meną. Keliones. Santykius. Viskas apie savęs pažinimą. Arba Savęs pažinimą žvelgiant iš Visumos perspektyvos.
  • Preparatai – ne vien problemoms spręsti, bet taip pat ir iškelti, atskleisti tam, kas paslėpta. Ypač tai svarbu lėtiniais atvejais, kuomet ligos esmė/priežastis yra paslėpta. Simptomai rodo į ją, tačiau  patys iš savęs nėra svarbūs. Zen tradicijoje tokiu atveju kalbama apie pirštą, rodantį į Mėnulį – problema kyla, kuomet fokusuojamės į pirštą, o ne į tai, kurlink jis rodo. Todėl simptominis panašių homeopatinių preparatų (nutaikytų į pirštą) skyrimas paprasčiausiai neveikia arba duoda tik laikiną pagerėjimą. Tai pastebėjo dar S. Hahnemann savo “Lėtinėse ligose”, tačiau klasikoje šios problemos taip ir nepavyko išspręsti… 
  • Patyrimas per pojūčius yra vienintelis kelias realiai prisiliest prie informacinių preparatų. Homeopatijos, o net ir mūsų informacinių preparatų iš principo neįmanoma patirti skyrium nuo savęs – tik iš vidaus, tik per save. Be Jūsų pačių šitie preparatai kaip ir neegzistuoja. Be skaitytojo ir tekstas šitas neegzistuoja. Atsiranda skaitytojas, atsiranda ir tekstas. Tyrinėjimas homeopatijos ir tyrinėjimas savęs – vienas ir tas pats. Tačiau tai, ką atrasit, gali labai nustebinti… 
  • Homeopatinių preparatų aprašymai (patogenezės) būtent taip atsirado – per jų išbandymus (pruvingus) atliekamus sveikų savanorių. Šie patyrė preparatus ir tuos pojūčius užrašė. Tačiau jei kažkas aprašė savo patirtį prieš 100 metų – kodėl turėtume pasitenkinti tuo aprašymu šiandien? Kodėl nepabandžius patiems dabar?
  • Visi informaciniai preparatai – juntami, patiriami per pojūčius. Įsivaizduokit, lyg jie būtų ne preparatai, o… įvairiausi muzikos instrumentai! Kokie skirtingi bebūtų, visi muzikos instrumentai – girdimi. Jei negirdimas – vadinasi, tai ne muzikos instrumentas. Sutikit, skaityt, kalbėt apie instrumentus, nė kart jų negirdėjus – tuščias laiko gaišimas. Panašiai nutinka su preparatų aprašymų skaitymu jei kartu jų nepatiriam gyvai. Ir atvirkščiai, kuo įvairesnių instrumentų ir kuo ilgiau klausot, tuo aiškiau juos imat girdėt, jaust jų ypatumus, skirtumus, o kartu ir apie muziką kažką suprast geriau pradedat… Mes taip klausysim preparatų.
  • Jautrumą Jūs visi jau turit. Garantuotai turit. Kiekvienas – kažkiek savitą. Belieka jį atrasti. Iš esmės mūsų užsiėmimai tam ir skirti. Dabartinėje Homeopatijoje kaip jokioje kitoje sistemoje jautrumo lavinimui mes turim tam idealius mokytojus ir pagalbininkus – preparatus. Ir čia būtent ta tarpdisciplininė įvairovė ir kontrastai padeda – daug kartų palengvina lavinimąsi. Išmokti smuiką atskirti nuo būgno yra lengviau, nei nuo alto ar violončelės. Su garsais daugeliui paprasčiau, čia įgūdžiai kiti, mes nuo mažens mokyti atpažinti garsus. Bet su kūno pojūčiais – kitaip, to mokyti nepriimta, todėl čia daugeliui tenka nuo abėcėlės ir bazinių taisyklių pradėt. Taip, čia yra taisyklių, kaip nepaklyst. Pojūčių lygmeny atskirti “smuiką nuo būgno” – jau šis tas. Kai pirmąkart pavyks, nudžiugsit, lyg padarę didžiulį atradimą. Taip ir bus. Taigi, daug praktikos, pratimų ir… klausymosi! Priimkit tai kaip treniruotę, kuri prasideda nuo preparatų, bet netrunka išplisti į visas gyvenimo sritis. Tuos įgūdžius galėsit pritaikyti visose srityse – jie universalūs.
  • Pirmoji Jūsų klausymosi pamokahttps://youtu.be/IU3V6zNER4g. Nusiteikit, kad Dabartinės Homeopatijos daugiausiai mokysitės iš nehomeopatų. Taip pasireiškia tarpdisciplininės studijos. Leiskit pristatyt Jūsų pirmąją mokytoją – perkusininkę Evelyn Glennie. Jos “pašaukimas ir vienintelis gyvenimo tikslas – mokyti pasaulį klausytis”. Nenustebkit, ji… kurčia nuo 12 metų. Ji girdi ne ausimis – viskuo. Kai mes kalbam apie preparatų klausymąsi – suprantama, tai irgi ne apie ausis. Mano gi vienas iš tikslų – kad Jūs preparatus girdėtumėt ir atskirtumėt vieną nuo kito taip, kaip Evelyn girdi muziką. Kai atidžiai perklausysit pamoką, grįžkit į pradžią ir klausykit dar kartą – tik šįsyk kaip homeopatės, pasakojančios apie preparatus, jų aprašymus ir pacientus. Vertė šios pamokos bus didesnė nei S. Hahnemann “Organono” ir visų klasikinių veikalų atidus tyrinėjimas. Evelyn yra arčiau homeopatijos esmės nei visi klasikai kartu paėmus. Beje, kam problemos su anglų kalba – įsijunkit subtitrus ir nustatymuose pasirinkit subtitrų kalbą. Turėtų padėt.
  • Klasiką galima nagrinėti tuomet, kai klausymasis/dėmesingumas taps Jūsų antra prigimtim. Tik tada suprasit, apie ką jie ten norėjo parašyt. Iki tol – niekaip. Matot, ankstyvieji klasikai, įskaitant S. Hahnemann prisilietė prie kažko nerealiai įspūdingo, prie kažko labai esminio, bet tuo metu paprasčiausiai dar nebuvo laikas, dar daug detalių trūko, supratimas apie žmogų ir pasaulį buvo ne tas, kad pamatyt Visumą už viso šito. Tarsi žiūrėtum reikiama kryptim, bet per akinius, kurie vaizdą iškraipo. Labai keista, kai ir šiandien homeopatai atsisako pamatyt homeopatiją dabar, o stengiasi pažvelgt į ją ano meto žvilgniu, per tuos akinius.     
  • Pagrindinis kurso tikslas – Jūs. Pagrindine jungiamąja viso ko grandimi Dabartinėje Homeopatijoje teks tapti Jums patiems. Į kursą ateinate dirbti. Treniruotis. Patirti. Susipažinti su savimi. O gal net Savimi. Jei norit pabūt vien klausytojais, Jums reiktų į klasikinės homeopatijos kursus. Ten gražiai apie preparatus pasakoja. Mes stengsimės nekalbėt apie dalykus, kuriuos galit rasti knygose. Tai bus namų darbams. Jų gausit į valias.  O užsiėmimų metu – bus praktika ir gairės, tiek kiek jai reikalinga. Gyvas patyrimas čia svarbiau.
  • Tokių nepaprastų stebėjimų dėka, jis išsiugdys supratimą apie savo jautrumą, mąstymo būdą ir jausmus – kas yra visos tikros išminties pagrindas γνῶθι σεαυτόν [pažink save] – toks S. Hahnemann’o paaiškinimas, kodėl geriausi pruvingai yra tie, kuriuos pats gydytojas atlieka su savimi. (Organono §139 išnaša). Dabartiniam homeopatui tai turbūt svarbiausias sakinys visam pradininko pagrindiniame veikale. 
  • Homeopatai iki šiol galvoja, kad pruvingai yra išskirtinai apie preparatus. “Organonas” iki šiol įeina į privalomos literatūros sąrašą daugumoje mokyklų. Tačiau be gyvo patyrimo – tai tik knyga. Neaišku, kur akcentus sudėt. Patiems meistrams buvo neaišku, bet jie ieškojo.  S. Hahnemann, beje, nebuvo tobulas. Darė klaidų. Bet vis tiek – genijus, kokių reta… 
  • Dabartinės Homeopatijos konsultacija gyvai čia ir dabar patiriama tiek paciento tiek gydytojo. Čia nėra atskirų dalių: preparatų parinkimas/testavimas, pruvingai, gamyba ir skyrimas vyksta vienu metu, kaip vienas nepertraukiamas procesas. 
  • Pruvingai (vaistų išbandymai), kad ir kaip keistai skambėtų homeopatams, išties tampa kiekvienos konsultacijos neatskiriama dalimi. Nors mes visgi naudosim demokratiškesnį klausymosi terminą reagavimo į preparatus stebėjimui apibūdinti. 
  • Gamyba irgi tampa konsultacijos dalimi, patiriama tiek gydytojo, tiek paciento.
  • Preparatų gamyba šitoje mūsų kelionėje tampa atspirties tašku gilesniam preparatų pažinimui. Daug dėmesio skirsim gamybai ir vėlgi – jos evoliucijai. Ji irgi nuolat kinta, kaip ir visa kas kita. Net klasikinėje homeopatijoje niekada nebuvo vienos standartinės metodikos. Susipažinsim su geriausiais visų laikų gamintojais bei jų įžvalgomis, daug eksperimentuosim patys – tai vienas geriausių būdų gyvai ir iš esmės prisiliesti prie preparatų. Gamyba, kaip ir visa kas kita Dabartinėje Homeopatijoje – ne teorinė, ji patiriama, juntama. Jei gaminat preparatą, tačiau jo nepatiriat – kažkas ne taip. Ir žinoma, taip tyrinėsim ne tik klasikinių, bet ir visų šiandien prieinamų informacinių preparatų gamybą. 
  • Beje, potencijos homeopatijoje nieko bendra neturi su stiprumu. Jos – apie potencialą… Kaip stiprų iš išorės veikiantį dalyką/medžiagą paversti tyliu priminimu apie tai, kas mūsų viduje? Ogi sumažinti jo stiprumą. Stiprumui mažėjant potencialas (informacinis komponentas) išlieka tas pats – šito neįmanoma atskiesti. Bet jų santykis keičiasi – mažėjant stiprumui, informacija ima dominuoti. Potencialo, santykinai tampa daugiau. Bet jo ne daugiau, tiesiog jis neužgožtas stiprumo. Homeopatijoje stiprumas, energija – tik kliudo ir įneša daug nesusipratimų bei supriešinimų. Daugelis tų, kas vadovaujasi sveiku protu atsisako sutikti su teiginiu, kad praskiestas vaistas – stipresnis. Ir jie – visiškai teisūs.
  • Informacinių preparatų gamyba panaši į fotografavimą. Arba į muzikos įrašinėjimą. Imam labai realų daiktą ar reiškinį ir padarom jo informacinę kopiją, kurią galima patirt(!), tačiau dar ir tiražuot bei ja dalintis. Gerai pagaminta informacinė kopija daro ne mažesnį poveikį nei realybė.  Gera fotografija ar muzikos įrašas turi nesvietišką potencialą. Štai ši fotografija realiai sustabdė Vietnamo karą. Ir vėlgi – ne ji sustabdė, tačiau apskriejusi visą pasaulį per žiniasklaidą, ji pažadino žmonėse didžiulį pasipriešinimą karui, didžiules protestų bangas pačiose JAV, ir karo mašina užstrigo… Informaciniai preparatai turi ne mažesnį potencialą…
  • Gamyba yra apie skaidrumą. Vaisto gamyba – kaip portretinė fotografija. Nedaug yra gerų portretistų. Geras portretistas – skaidrus, jo tarsi nėra, jis visiškai atviras, priima kitą žmogų visais 100%, neteisia, neaukština,… Ir šalai tokio fotografo žmogus būna labiau savimi nei bet kada. Jokio dirbtinumo. Todėl nuotraukos tikros išeina. Tačiau čia labai svarbus santykis su modeliu – negali fotografuoti žmogaus būdamas visiškai abejingas. Atvirumas ir priėmimas kito tokiu, koks yra, nuoširdus santykis su kitu kaip su savim pačiu – čia apie Meilę. Labai didelę širdį turi tokie fotografai. 
  • “Reikia turėti labai tyrą širdį, kad tai nufotografuotum” – šypsodamasis atsakė Masaru Emoto į kritiką, kad skeptikams nepavyko užfiksuoti tokių vandens kristalų, kaip jam. Iš šio japono galima labai daug išmokt apie gamybą. Vėlgi – gal net daugiau nei iš pačių homeopatų. Juk realiai jis gamino informacinius preparatus! Beje, tiek santykinai teigiamus, tiek santykinai neigiamus pagal mūsų klasifikaciją. 
  • Informacinių preparatų gamyba ir yra apie tyrą Širdį. Tai – esmė. Visa kita – technikos reikalas, antraeiliai dalykai. Jei atradot Širdį, anuos labai greitai išmoksit.  

  • Kryptis – į vidų. Gyvas patyrimas, jautrumo lavinimas ir Visuma nori nenori tampa kelione į Save, į Savastį. 
  • Visuma – viso holistinio priėjimo esmė ir tikslas. Taip pat ir Dabartinės Homeopatijos šerdis. Mes to stengsimės nepamiršti nuo pat pirmo užsiėmimo. 
  • Visuma – realiai suvokiama ir patiriama, tačiau jos iš principo neįmanoma perteikti žodžiais. Visumas mažai ką bendra turi su simptomais. Dabartinėje Homeopatijoje simptomai, pojūčiai, preparatai, pacientas ir  gydytojas – vis tos pačios Visumos dalys. 
  • “Turėtum dirbti taip, kad tavo kėdė būtų tuščia!” – turbūt geriausias pamokymas, kurį esu gavęs iš savo pirmosios mokytojos. Jis apie Visumą.
  • “Gydytojo darbas – netrukdyti pacientui pasveikti.” – kita citata iš ten pat.
  • “Aš savo pacientus jau matau sveikus!” – vienas legendinis gydytojas išdavė savo sėkmės paslaptį mano kolegai. Tik susimildami, nepamanykit, kad tai apie  įsivaizdavimą pacientų sveikais. Tai apie priėmimą jų tokiais, kokie yra  – be jokio noro kažką pakeisti. Įsivaizduokit, suvokiat žvirblį kaip tobulą – ir nemanot, kad jam trūksta spalvotų papūgos plunsnų ar erelio akių. Juk ne taip ir sudėtinga, ar ne? Įsivaizduokit, kažkas Jus priima tokiais, kokie esat – jau mato jus esant tobulais. Jau dabar. Ir tai – jau stebuklas, jau galimybė keistis. 
  • Informacinėje medicinoje ne tik preparatai “neveikia”. Pamažu su preparatais supanašėja ir gydytojas. Visos trys citatos aukščiau – apie skaidrumą, apie nesikišimą ir savo išankstinės nuomonės neturėjimą. 
  • Kiekvienas pacientas – unikalus. Kiekviena konsultacija – unikali, nepakartojama. Galime būti tikri, kad nieko panašaus daugiau gyvenime nepatirsime. Čia ir slypi skirtumas. Jei einam prie paciento su žiniomis, tam tikrais algoritmais, paruoštukais, technikom, įsivaizdavimais, kaip turėtų būti – mes diktuojam sąlygas, nubrėžiam žaidimo aikštelės ribas. Tačiau jei prieinam tik su atvira Širdim ir klausydami iš Tylos – tuomet mus vedasi pacientas. Mūsų atveju – dar ir padedamas preparatų. Žaidimų aikštelė tuomet neturi jokių ribų. Mums belieka tik stebėti ir stebėtis – tokių dalykų daugiau niekur nepamatysim ir nepatirsim. 
  • Kiekviena tokia konsultacija tampa įspūdingiausiu seminaru pačiam gydytojui. Jei išliekam budrūs ir klausomės bei patiriam tai, kas vyksta dabar, kiekvienąkart išmokstam kažką iš paciento. Kažką ko mūsų niekas niekur nemokė ir negali išmokyt. Kiekvienąkart aptinkam vis kitokius tų pačių, atrodytų pažįstamų, preparatų aspektus. Me spatiriam preparatus per pacientus. Šitaip dirbant per palyginus trumpą laiką galima išmokt daugiau nei įprastu būdu dirbdamas homeopats pasiektų per kelis gyvenimus.
  • Pamažu pradedam nebežinoti apie preparatus, t.y. dirbdami tiesiog išmokstam pamiršt, ką žinojom. Paprastai kalbant, patirti preparatus su pacientu – tai lyg kartu su juo peržiūrėti kelis šimtus kino filmų, rimčiau ir giliau sustojant prie keleto iš jų. Iš pradžių mes, kaip specialistai turim žinių apie filmus ir žinom, kaip žmonės turi į juos reaguot, kokią problematiką ar jausmus turėtų iškelt vienas ar kitas filmas. Bet kuo daugiau žiūrim, kuo daugiau tai gyvai patiriam praktikoje, tuo aiškiau, kad kiekvienas į tą patį filmą reaguoja skirtingai. Pvz., tikrai pasitaikys atvejų, kuomet komedija kažkam “sukels” liūdesį ir ašaras. Suprantama, kad nesukels, o tik primins kažką skaudaus, liūdno. Bet ta reakcija bus itin nuoširdi ir daug tikresnė už patį filmą ar juo labiau – jo aprašymus… Ir kai tokių dalykų patirsim šimtus, mes jau nebeturėsim savo nuomonės apie filmus, mums bus įdomu tik pacientų reagavimas. Kaskart unikalus. Mes žiūrėsim į pacientą, ne į filmą.
  • Informacinius preparatus pamažėl pradėsim matyt kaip savo pačių skirtingus aspektus. Kažkurie preparatai bus svarbūs ir į tai (šalia kita ko) ryškiai sureaguos kūnas. Į kitus nereaguos, arba tos reakcijos bus labai keistos. Natūralu, kad kažkiek iš arčiau susipažinus su mūsų preparatais jie daro didelį įspūdį. Jūs pakliūsit į pojūčių pasaulį – pojūčių, kurie visiškai prieštarauja Jūsų pasaulėžiūrai, supratimui apie žmogų, anatomiją, fiziologiją,… Pamenat, S. Hahnemann tai pavadino “savo jautrumo tyrinėjimu”. Šitas dalykas – tiek keistas, ir tiek beribis, kad po kurio laiko stipriai suabejosit tuo “savo”. Sakykim jautrumas ims viršyt “savo” įgaliojimus. Išsitrins žaidimų aikštelės ribos, kol galų gale nebeliks skirtumo tarp “vidaus” ir “išorės”. Galų gale pradėsit tyrinėt patį stebėtoją – ieškoti to “aš” – taško, iš kurio patiriami tie keisti dalykai. Ir čia jau prasidės tikroji kelionė. O preparatai… Kada nors atrasit, kad visi be išimties preparatai telpa Jumyse. Ir daugiau niekuo nebesistebėsit. Arba stebėsities viskuo iš eilės. Tai vienas ir tas pats.
  • Mūsų kelionė, kaip ir pojūčių tyrinėjimas turi tam tikrus etapus. Mokymosi tikslais mes pojūčius suklasifikuosim pagal lygmenis. Santykinai – išties tėra Visuma, realiai jokių klasifikacijų neegzistuoja. 
  • Lygmenis naudosim kaip darbinį modelį bei mokymosi tikslais. Visumą visgi teks išskaidyti, kad galėtume ją paskui vėl sulipdyti. Žmoguje, t.y. mumyse išskirsim 7-nis lygmenis. Toks bus mūsų darbinis modelis. Nagrinėsim kiekvieno lygmens santykį su Visuma, tyrinėsim to lygmens preparatus ir savo reakcijas į juos. Mokysimės atpažinti lygmenis pagal pojūčius. Tie 7 lygmenys taps savotišku Visumos žemėlapiu. Gyvai susipažinę su žemėlapiu pažinsite visą holistinę mediciną ir visas disciplinas, susijusias su Žmogum – jos visos sutelpa į tą vieną žemėlapį. O kada nors, tikėtina, tie lygmenys susilies į Vieną. 
  • Visuma reiškia ir darbą su Sveikata – ne tik su ligomis. Du lygmenys iš tų septynių yra išskirtinai apie Sveikatą. Gydytojui skambės keistai, tačiau tuose dviejuose nėra pažeidimų, nėra ligos, nėra ką diagnozuot – tik švarus potencialas. Mes mokysimės prisiliest prie to per Tylą ir atitinkamus preparatus. Tai radikaliai skirtinga nuo įprasto ligų gydymo. Tačiau be darbo su Sveikata sunku įsivaizduoti lėtinių ligų gydymą. Jei stebėsite žmones, pasveikusius iš nepagydomų ligų – jie visi kažką atrado savyje, jie pasikeitė iš vidaus.  Tačiau iki šiol homeopatijoje šito aspekto nebuvo. Ir, žinau, homeopatai tuo nebuvimu didžiuosis, nes tikra homeopatija yra apie ligą. Homeos + pathos (gr.) = panašus į ligą/kančią. O jei panašus į Sveikatą – tai jau ne homeopatija, juk taip?
  • Preparatai tampa raktais į tam tikrus lygmenis ir atitinkamai – į nepažintų savo aspektų atradimą ir tyrinėjimą. Dauguma šiuolaikinių informacinių preparatų, kaip taisyklė, yra specifiškai orientuoti į tam tikrus lygmenis, nenagrinėtus, neatvertus, neliestus klasikinėje homeopatijoje. Homeopatams tokia patirtis leidžia naujai pažvelgt ir į klasikinius preparatus, pradėt juose atpažint iki šiol nepastebėtus aspektus. Bet pirmiau visgi – savyje. 
  • Visuma apima visus sluoksnius, lygmenis, įskaitant Jus ir patį Gyvenimą.
  • Fizinis kūnas toje Visumoje užima bene svarbiausią vietą. Kūnas parodo kryptį. Skirtingai nuo proto, jis niekad neklysta ir nemeluoja. Gydyme jis – mūsų pagrindinis draugas, vedlys ir mokytojas. Jis – neklystantis indikatorius. Jis tobulai perteikia, kas slypi kituose lygmenyse. Taip, mūsų tikslas – Visuma. Bet keliausim įsikibę kūno, nepaleisim jo nė akimirkai. Kitaip pasiklysim kaip mat. 
  • Į klinikinį darbą orientuota homeopatija kartu su izopatija tampa pamatu (įžeminimu kūne) visoms kitoms kryptims. Tai tas siūlas, kuriuo prisirišam prie kūno. Be jo niekaip. Pvz., Bacho žiedų terapija neturi to įžeminimo, esencijų aprašymuose dominuoja psichoemociniai niuansai ir netgi neminimas fizinis kūnas; bet pastarąjį galima “pasiskolinti” iš homeopatijos ir izopatijos atitinkamų preparatų pavidalu.
  • Evoliucija homeopatijoje nebuvo sustojus nė valandėlei, čia viskas nuolat evoliucionuoja ir kinta – ir tai vyksta su kiekviena diena ir kiekvienu iš mūsų. Tik ta evoliucija vyksta ne atmetant tai, kas sena, o tik papildant bei transformuojant. Todėl šiandien galioja viskas, ką propagavo S. Hahnemann. Kita vertus, dabar turim nepalyginamai daugiau preparatų ir radikaliai kitokį supratimą apie juos. Nepalyginamai gilesnį supratimą apie Žmogų bei kur kas aiškesnį principų išmanymą. 
  • Evoliucija – irgi tarpdisciplininė, ji seniai peržengė Homeopatijos ribas. S. Hahnemann pasėta sėkla išaugo į didžiulį medį, kurio šakos siekia dangų, o šaknys eina gilyn į žemės gelmes. Tradiciškai homeopatai nekreipia dėmesio į medį, sako, – “Čia jau nebe mūsų.” Homeopatai stengiasi atrasti ir tyrinėti sėklą, iš kurios tas didžiulis medis išaugo. Mes gi lipsim į medį. Iš ten geriau matyt Visuma.

Preparatų skyrimas čia pasidalija į dvi dalis. 

  • Klasikinė homeopatija labiau nei bet kuri kita kryptis pritaikyta darbui su ūmiomis ligomis. Todėl išsamiau apžvelgsim homeopatinę namų vaistinėlę, susipažinsim su pagrindiniais preparatais, jų taikymo įprastų ūmių negalavimų atvejais. Savo patirtimi sutiko pasidalinti gydytojas homeopatas Saulius Antanavičius. Toks bus mūsų autentiškas prisilietimas prie klasikos.
  • Lėtinės ligos – atskira tema, reikalaujanti daug daugiau laiko ir visiškai kitokio priėjimo, orientuoto į neretai tarsi paslėptus priežastinius veiksnius ir tuo pat metu į Visumą.   
  • Lėtinių ligų priežastis nagrinėsim iš preparatų/lygmenų perspektyvos. Apžvelgsim įvairius lėtinių ligų atsiradimo modelius, tyrinėsim, kaip tai praktiškai atrodo iš turimų preparatų perspektyvos. 
  • Aptarsim lėtinių ligų gydymo principus bei dinamikos stebėjimą iš Dabartinės Homeopatijos perspektyvos.

Parašykite komentarą