Homeopatija kaip PROCESAS

Nejau manėte, kad sustosime ties meditaciniais pruvingais? Ten tik pradžia buvo… Šiandien kalbėsim apie gyvą praktinę homeopatiją. Tokią, kuri nepaliauja kasdien manęs stebinus. Ir link kurios mes nuosekliai judėjome per visą straipsnių seriją.

Homeopatijoje įprasta kalbėt tik apie tai, kas buvo iki paimant preparatą, ir kas pasikeitė po to. Lyg darytum dvi nuotraukas – prieš ir po. PROCESAS, tai, kas vyksta tarp šių dviejų stotelių iki šiol lieka labai miglotas. Kas nutinka, kai paimam preparatą? Kodėl panašus preparatas sukelia tokius pokyčius? Tik todėl, kad jis – panašus?! Neatsakius į šiuos klausimus negali net būt kalbos apie kokį nors progresą šitoj srityje. Ir pasiteisinimas, kad 1) preparatai neapčiuopiami, 2) nėra techninių priemonių monitoruoti visos Sistemos kaip visumos – mažų mažiausiai nerimtas.

Pastaruosius gerus 10 metų diena iš dienos stebėjau tą PROCESĄ. Man tai pasirodė įspūdingiausias homeopatijos aspektas, prieš kurį nublanksta knygos ir seminarai. Manau, tik per PROCESO stebėjimą, klausymąsi išeina prisiliest prie homeopatijos (ir visos informacinės medicinos) esmės. Matyt, atėjo laikas  pasidalinti savo kuklia patirtim, juolab, kad neteko girdėt, kad kas iš homeopatų apie tai kalbėtų ar rašytų…

Read moreHomeopatija kaip PROCESAS

Pojūčių stebėjimas homeopatijoje ir testavime

Šis straipsnis turėjo būti apie darbą su kūnu fiziniame lygmenyje, o išėjo visiškai kas kita. Homeopatiniai preparatai, kaip beje ir visi kiti informaciniai), tiesiogiai su kūnu nedirba. Jau daug kalbėta, kad tai tarsi programinė įranga, kurią Sistema gali panaudoti savikorekcijai, įskaitant ir kūno problemoms spręsti. Nežiūrint to, darbas su kūnu ir per kūną čia daug įdomesnis ir reikšmingesnis, nei gali pasirodyt iš pirmo žvilgsnio. Tik jis visiškai kitoks, nei įprasta akademinėje medicinoje.

Read morePojūčių stebėjimas homeopatijoje ir testavime

Kas yra ir kaip atrodo testavimas?

Kitoks testavimas

Kažkaip spontaniškai vienu prisėdimu parašiau straipsnį apie kitokį testavimą. Tiesą sakant, šitų dalykų išvis neplanavau rašyt ir viešai publikuot. Tikiuos, šito kažkam reikėjo iš Jūsų. Arba tiesiog tai mano pokyčių metas, kai reikia paleist, pasidalint tuo, kas viduje ir atlaisvint vietą naujiems vėjams. Bet kuriuo atveju, šį straipsnį pirmiausia skiriu savo bendraminčiams ir kolegoms. Ne tik testuotojams ;-).

Read moreKas yra ir kaip atrodo testavimas?

Kodėl mes sergam? Holistinis požiūris

Holistinės medicinos požiūriu liga yra ženklas, kad kažkas ne taip su jūsų gyvenimu. Jūsų užduotis – surasti tą kažką ir imtis atitinkamų veiksmų.” – Lawrence LeShan (g. 1920), psichologas ir vienas iš holistinės pasaulėžiūros pradininkų JAV.

Šiandien visa medicinos industrija tarnauja iliuzijai, kad kiekvieno sveikatos problemų sprendimas gali būti bet kur, tik ne viduje. Kasdien girdime apie naujus revoliucinius mokslo pasiekimus, preparatus (cheminius ar natūralius),  metodikas. Natūralioji medicina – ne išimtis, čia galioja tiek patys marketingo dėsniai, tik pritaikyti ekologiškesniems produktams.

Ši straipsnių serija – apie kitokį matymo ir mąstymo būdą. Holizmas reiškia, kad bandom aprėpti visuminį žmogaus paveikslą, pamatyti ne atskiras dalis, o vientisą atvirą Sistemą su savo dėsningumais. Taigi, kas nutiks, jei į žmogų ir sveikatą pažiūrėsim iš kitos perspektyvos? Visai galimas dalykas, atsivers štai toks vaizdas:

Read moreKodėl mes sergam? Holistinis požiūris

AKCIJA! Visų organų, parazitų, virusų, grybelių ir bakterijų kompiuterinė diagnostika pačia naujausia įranga!

Juokauju, žinoma. Jei sąžiningai – tokios nėra… Bent jau natūralioj medicinoj. Dar nesukurta. Greitu metu nebus sukurta. Ar kada nors bus? Sunku pasakyti… Ir tam yra kelios paprastos priežastys.

Read moreAKCIJA! Visų organų, parazitų, virusų, grybelių ir bakterijų kompiuterinė diagnostika pačia naujausia įranga!

Kaip viskas tarpusavyje susiję – EAV ir patologijos kontūrai

Kaip susiję šlapimo pūslės silpnumas ir sinusitas? Ar priekinio danties periodontitas gali būti prostatito priežastis? Kodėl dirbant su senu po apendektomijos likusiu randu pilve, liaujasi migrenos priepuoliai? Alkūnės tendonitas: trauma ar plonojo žarnyno problema? Kodėl sakoma, kad regėjimas labai priklauso nuo kepenų būklės?

Kalbėdami apie tai, kaip organizme viskas tarpusavyje susiję, neapsieisim be vokiečių gydytojo Reinhold Voll (1909-1989) sukurtos EAV (Electroacupuncture according to Voll). Šios esmė paprasta – matuoti biologiškai aktyvių taškų (BAT) elektrinės varžos parametrus, stebėti jų pokyčius veikiant įvairiais signalais. EAV įranga – gana paprasta: modifikuotas ampermetras ir homeopatinių preparatų bei nozodų rinkiniai.

Tačiau tokiu santykinai paprastu būdu R. Voll nuveikė neįtikėtiną darbą – ne tik sujungė tradicinę kinų mediciną (TKM), homeopatiją ir šiuolaikinę akademinę mediciną į vientisą sistemą, bet dar ir gerokai praturtino kiekvieną jų atskirai!

Read moreKaip viskas tarpusavyje susiję – EAV ir patologijos kontūrai

Informaciniai preparatai – III dalis. Kūrėjai

Ši sritis nuolat vystosi, kinta reaguodama į žmonių poreikius bei evoliuciją. Kai tik ima atrodyti, kad jau viskas atrasta, netikėtai atsiranda naujų krypčių.

Jų buvo ir iki homeopatijos: Paracelsas, spagyrika, Rademacherio preparatai. Didžiulis S. Hahnemann nuopelnas – unifikuoti, supaprastinti vaistų gamybą bei standartizuoti išbandymų procedūrą. Iki tol neregėtas efektyvumas ir paprastumas sukėlė tikrą homeopatijos bumą tiek Europoje, tiek JAV, o vėliau ir Indijoje bei kitose valstybėse. Žinoma, inercija bei farmacijos pramonė padarė savo, tačiau ledai buvo pralaužti, ir šiandien turim didžiulį homeopatų sukauptos informacijos bagažą.

Read moreInformaciniai preparatai – III dalis. Kūrėjai

Informaciniai preparatai – II dalis. Kryptys

Šiandien plačiausiai paplitusi sistema, naudojanti  IP, yra homeopatija. Tačiau ji ne vienintelė. Yra daug kitų krypčių, daugiau ar mažiau panašių į homeopatiją. Kadangi daugumą jų naudoju kasdieninėje praktikoje, pabandysiu trumpai ir subjektyviai apžvelgti įvairias sistemas/ kryptis (kartais tai bus tiesiog preparatų grupės ), kurios naudoja IP.

Read moreInformaciniai preparatai – II dalis. Kryptys

Informaciniai preparatai – I dalis. Kitokia farmakologija

Informaciniai preparatai – nei cheminiai, nei natūralūs. Jie tiesiog kitokie. Tai ne medžiaga. Informacinius preparatus (IP) šiandien suprantam kaip informacinį signalą užrašytą ant neutralaus nešėjo:

  • vandens, alkoholio, cukraus, laktozės (pvz., homeopatiniai preparatai, kurių rasit kiekvienoje vaistinėje), dar medaus, kas daugiau naudojama Ajurvedinėje medicinoje;
  • vaško, žemos lydymosi temperatūros metalų (pvz., alavo) ir jų lydinių – čia  padeda šių medžiagų savybė keisti fazines būsenas, todėl šitaip užrašytas signalas – stabilesnis;
  • feromagnetikų (pvz., magnetinė audiokasetės juosta), mikroschemų kristalų, kompiuterio kietųjų diskų ir kt., kas dažniau naudojama profesionalų, dirbančių su įvairiomis testavimo metodikomis bei gaminančiais tokių IP kopijas reprintavimo būdu.

Taigi, nepaisant kartais panašaus pavidalo (globulės, tabletės, tirpalai, tepalai, ampulės ir kt.), IP iš esmės skiriasi nuo įprastų medikamentų. Galima sakyti, tai skirtingi pasauliai su savo dėsniais, todėl juos lyginti bei vertinti efektyvumą pagal dabar vyraujantį biocheminį modelį – bergždžias užsiėmimas.

Read moreInformaciniai preparatai – I dalis. Kitokia farmakologija

Įvadas į informacinę mediciną

Informacinės medicinos esmė – informaciniais signalais galime įtakoti energetinius procesus organizme.

Šiandien medicinoje įprasta matyti žmogų kaip mechanizmą. Ir dar tokį sudėtingą, kad vienas gydytojas geriausiu atveju gali gerai išmanyti vos vieną ar dvi jo dalis. Mes gi sakom,  žmogus – sudėtinga atvira save besireguliuojanti sistema, supaprastintai (atleiskit už grubų palyginimą) – savotiškas biokompiuteris.

Kaip žinot, bet koks kompiuteris sudarytas iš

  • „geležies“, t.y. korpuso ir įvairių detalių, visa tai galima išardyti ir pačiupinėti.
  • „softo“, t.y. programinės įrangos.

Visas įdomumas, kad kompiuteris reikalingas būttent programinei įrangai realizuoti – be jos jis tik dėžutė su mygtukais. Tik ar kam teko matyti, o juo labiau liesti programinę įrangą? Gal kas matėt naršyklę arba antivirusinę programą kompiuterio viduje, nuėmę dangtelį? O gal pamatytumėt tai per galingą mikroskopą? Iškart perspėju – CD ir kitos laikmenos (kaip ir homeopatiniai žirniukai) nesiskaito, juk sakydamas, kad DVD – tai blynas ir tiek, nesuklysiu – žiūrėdami į tą blyną filmo neperžiūrėsite.

Žmoguje medikai programinės įrangos irgi nerado… Nei gyvame, nei mirusiame… Taigi nutarė, kad visa esmė – mechanizme. Ir kuo mažesnėmis dalelėmis jį pavyks išardyti, tuo arčiau tiesos būsim.

Peilis, mikroskopas, cheminių medžiagų molekulės, netgi ateities  nanotechnologijos bei genų inžinerija, į kurias dedama tiek vilčių tėra mechaninės priemonės atskiroms mechanizmno detalės tvarkyti.

Mes gi, vis dar pasinaudodami alegorija, paklaustume: kas dažniau reikalingas kompiuterio priežiūrai – mechanikas ar programuotojas? Beje, kompiuterio datalės mechaninės, jos dyla, dėvisi, lūžta…

Žmogaus, sakysit, irgi dyla… Nevisai. Ir dyla, ir atsinaujina vienu metu. Rezultatas priklauso nuo to, kuris procesas dominuoja… Tik štai atsistatymo procesą valdo būtent ta programinė įranga…

Iš tiesų, dar labai nedaug žinome apie tuos dalykus. Šiuolaikiniai tyrinėtojai apie tai kalba funkcinių sistemų teorijos terminais bei matematinėmis lygtimis. Nors turbūt apie tai kur kas lengviau būtų kalbėti ezoterinių tradicijų naudojamais terminais – tai rūpėjo žmonijai nuo pat ištakų, tūkstantmečius ieškota būdų dirbti su tuo. Iki mūsų dienų atėjo šamanistinės tradicijos, astrologija, chiromantija įvairios veikiančios (!) tradicinės gydymo sistemos (ajurveda, kinų medicina ir kt., įskaitant senovės baltų mediciną).

Informacinių preparatų (IP) ruošimo būdus Vakaruose  pirmieji aprašė alchemikai (vienas žinomesnių mums – Paracelsas), tačiau tik homeopatijos pradininkas S. Hahnemann pasiūlė vieningą ir paprastą metodą –  potencijavimą. Jo esmė – serijinių praskiedimų ir sukratymų pasekoje, mažėjant medžiagos koncentracijai, išryškėja informacinės savybės. Taip galime gauti norimame „gylyje“ veikiančius informacinius preparatus, kuriuose, pradinės medžiagos nėra(!) arba telikę pėdsakai.

Daug eksperimentuodamas dar homeopatijos pradininkas S. Hahnemann suprato, kad tai nedaug susiję su mechanika. Tik apie programinę įrangą jis nekalbėjo, o naudojo „gyvybinės energijos“ sąvoką. Kas, prisipažinsiu, man kur kas priimtiniau…

Na, S. Hahnemann nebuvo paskutinis, dar buvo kiti, ir šiandien mes turim Bacho žiedų terapiją, Aurasomą, kristalų esencijas ir pan. – visa tai iš esmės irgi informaciniai preparatai, tebūnie kiek kitaip gaminami ir skiriami, tačiau ne mažiau efektyvūs už homeopatiją. Beje, spalvų, muzikos terapija, iš dalies ir aromaterapija tam tikra prasme – irgi informacinės medicinos dalis…

Jau nuo senų senovės ieškota būdų susikalbėti su organizmu: pradedant pulso diangnostika, švytuoklėmis, virgulėmis, vegetaciniais testais ir baigiant šiandien paplitusiais taikomąja kineziologija, Folio metodu ar Vega testu. Visiems jiems bendra tai, kad sistemai siunčiamas signalas ir gaunamas atsakymas.

Vega testu dirbantį specialistą mes linkę vadinti operatoriumi. Tiesiog čia reikalingos tam tikras išmanymas, tam tikros savybės. Iš vienos pusės – jautrumas, nes operatorius kartu atlieka ir tam tikrą rezonatoriaus funkciją. Iš kitos pusės – atvirumas, neturėjimas išankstinių įsitikinimų, ir savo nuomonės neprimetimas. Tai ne taip paprasta, kaip atrodo. Todėl sakoma, kad geras gydytojas ar ekstrasensas nebūtinai bus geras operatorius… Bet guodžia tai, kad to galima mokytis, sukurti netgi specialūs testai, pratimai šioms savybėms vystyti.

Ypač ryškus šuolis informacinėje medicinoje stebimas pastarąjį dešimtmetį.

Žinoma, didėja testavimo markerių bei IP arsenalas. Šiandien galime nuskaityti informaciją praktiškai nuo bet kurio materialaus pasaulio objekto ar reiškinio ir išsaugoti IP pavidalu.

Tačiau įvyko ir kai kas labai svarbaus – pradėta kalbėti apie žmogų kaip atvirą sistemą, t.y. neturinčią aiškių ribų ir susijusią bei apimančią tai, kas vyksta aplinkui. Pasirodė, kad į tam tikrų IP poveikį reaguoja ne tik organizmas, bet ir aplinka, įskaitant situacijas į kurias pakliūnam, šeimos narius, naminius gyvūnus bei augalus.

Palyginti neseniai atrastos adaptacijos technikos leidžia bet kokį išorinį signalą, objektą suderinti su sistema, tuo pačiu ženkliai sumažinant ar visiškai neutralizuojant bet kokį jo neigiamą poveikį.

Eksperimentai bei darbas su sisteminiais dvasiniais adaptantais – jėgos vietų bei relikvijų energoinformacinėmios kopijomis – leido sujungti gydymą su dvasingumu. Beje, jų poveikį greičiau galima prilyginti kompiuterio operacinės sistemos perkrovimui.

Chronosemantika ne tik giliai įtakoja sveikatos procesus. Jos pasekoje keičiasi delno linijų paveikslas. Su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

Šiandien atsiranda vis daugiau naujų metodikų bei gairių. Tik, skirtingai nuo dabartinio medicinos mokslo, vyrauja tendencija plėsti žmogaus, kaip atviros sistemos sąvoką, stengtis suprasti jo vietą nenutrūkstamameVisatos kūrimo procese. Taip, čia egzistuoja universalūs dėsniai ir principai, tačiau gan apgailėtinai pasirodo statistika. Kiekvienas mūsų toks skirtingas ir nepakartojamas.

Įdomu, kad prie informacinės medicinos pradeda sukti ir mokslas. Tiesa, tai tik pirmi, gan primityvūs žingsniai, kurių net lyginti neišeina su dabartiniais informacinės medicinos pasiekimais. Tačiau tai jau, be abejonės, Mokslas. Štai Nobelio premijos laureatas ŽIV atradėjas Luc Montagnier 2009 m. paskelbė apie eksperimentus su aukštų praskiedimų (realiai buvo taikyta homeopatinių preparatų gamybos metodika) DNR molekulių tirpalais. Jautria aparatūra užfiksuota, kad jie spinduliuoja specifines elektromagnetines bangas, tikimasi tai panaudoti diagnostikai. (Beje, EM bangos dar nereiškia informacijos, informacija – kažkas kita, kas pernešama tomis bangomis).

Tik kažkaip nesitiki, kad farmacinė – chirurginė medicina greitu metu įsileistų energoinformacinės medicinos atstovus. Juk tai tolygu Trojos arkliui…